Kiekvienoje darbo vietoje turi būti užtikrinamas darbuotojų saugumas, tačiau net ir tuomet, jei laikomasi visi saugumo taisyklių, nelaimingi atsitikimai darbe ne visada yra išvengiami. Nelaimingu atsitikimu vadinamas toks įvykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei pavojingus kūno sužalojimus (pagal pasekmes jie yra skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus).
Kas tiria nelaimingus atsitikimus darbe?
Nelaimingus atsitikimus tiria komisija: jei nelaimingi atsitikimai darbe yra lengvi, įprastai yra sudaroma dvišalė komisija, kurioje dalyvauja darbdavio ir darbuotojo atstovai. Jei nelaimingas atsitikimas yra sunkus ar mirtinas, atsitikimo tyrime dalyvauja ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas, darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai, darbdavio ir darbuotojo atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys. Tyrimo metu yra surašomi nelaimingo atsitikimo aktai. Jei nelaimingas atsitikimas darbe buvo lengvas, jis turi būti ištirtas per septynias darbo dienas nuo įvykio datos, o tuomet, jei nelaimingas nutikimas yra sunkus arba mirtinas, jis turi būti ištirtas per 15 darbo dienų nuo įvykio datos.
Ką būtina ištirti?
Nelaimingi atsitikimai darbe turi būti nagrinėjami laikantis tam tikrų taisyklių. Būtina nustatyti, ar nėra pakeista nelaimingo atsitikimo vieta, apžiūrėti nelaimingo atsitikimo vietą darbe, ją nufotografuoti bei sudaryti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą. Taip pat svarbu pareikalauti įvykio liudininkų žodinių ir rašytinių pareiškimų. Tyrimo eigai reikės išanalizuoti medžiagą apie darbuotojų mokymą ir instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais, nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią įvykio metu. Atliekant tyrimą reikės išsiaiškinti, ar nukentėjusiam asmeniui medicininė pagalba buvo suteikta laiku. Tyrimo medžiagos ir nelaimingų atsitikimų aktų kopijos ne vėliau nei po trijų dienų turi būti pristatomos darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai, nukentėjusiam darbuotojui ar jo šeimai, draudimo įstaigai ir visoms kitoms suinteresuotoms įstaigoms.
Kaip elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui?
Labai svarbu užtikrinti, kad nukentėjusiam asmeniui kiek įmanoma skubiau būtų suteikta medicininė pagalba, o įvykio vietą būtina išlaikyti nepakeistą. Jei įvykio vietos pakeitimai yra būtini, šie pakeitimai turi būti užfiksuoti dokumentuose, nes visa tai bus reikalinga tyrimo eigai. Jei yra pagrindo manyti, kad darbuotojo sveikatai buvo sunkiai pakenkta, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo apie tai pranešti apygardos prokuratūrai, o nukentėjusio šeima turi kreiptis raštu į nukentėjusiojo sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jis yra gydomas. Jei sveikatos sutrikdymas nebuvo sunkus, reikės patvirtinti dvišalės komisijos sudėtį (ją sudarys darbdavio ir darbuotojo atstovai).
Kaip išvengti nelaimingų atsitikimų darbe?
Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta tada, jei darbai yra netinkamai organizuojami, jei įmonėje trūksta saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, ir t.t. Maždaug ketvirtadalis asmenų, patyrusių nelaimingus atsitikimus darbe, nesilaikė vadovų nurodymų ir patys rizikavo savo sveikata ar gyvybe. Būtent todėl ypatingai svarbu pakankamai daug dėmesio skirti darbuotojų informavimui apie tinkamą elgesį darbe, turi būti vedami saugos mokymai, kurie garantuotų darbų saugą, ir t.t. Deja, maždaug kas septintoje įmonėje tam tikrus darbus atlieka tokie darbuotojai, kurie neturi reikalingų žinių ir įgūdžių, todėl kartais tai baigiasi tikrai skaudžia nelaime. Sveikatos priežiūros specialistai visada ragina tam tikrus pavojingus darbus patikėti tik tiems asmenims, kurie turi reikalingą kvalifikaciją, ir yra supažindinti su darbų saugos taisyklėmis. Jei darbuotojai nėra apmokyti dirbti saugiai, tai gali prilygti tarsi siuntimui į žūtį. Net ir tuomet, jei darbuotojas išgyvena, tam tikrose situacijose padariniai gali būti labai sunkūs, tačiau to visada galima išvengti. Kiekvienos įmonės vadovas turi būti suinteresuotas įvertinti profesinę riziką ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms.
