You are currently viewing Kaip pinigai daro pinigus?

Kaip pinigai daro pinigus?

Išmokus taupyti ir kaupti finansines atsargas 3-6 mėnesiams ir turėti pinigų, sekantis logiškas žingsnis – išmokti padidinti pinigus. Investavimas skamba taip pat sudėtingas kaip programavimas. Tačiau abu mokomi ir išmokstami. Išmokite ir pabandykite suprasti principus ir procesus.

Suprasti pagrindus yra svarbiausia

Svarbu suprasti, kad investicijos yra ilgalaikis procesas ir gali uždirbti 1000 žmonių. Turėdamas eurą rankoje milijonieriumi netaps nei per naktį, nei po 10 metų. Net jei mėnesinė investicija yra tūkstantis. Ir 6 proc. Savo ruožtu po 10 metų jūsų pinigai sudarys du trečdalius viso finansinio turto. Šioje skaičiuoklėje galite modeliuoti įvairias teorines investicijų ir grąžos galimybes: https://www.calculator.net/investment-calculator.html. Tačiau investavimui nebūtina turėti dešimčių tūkstančių eurų per metus. Kartais būtent įsivaizdavimas, kad investuoti įmanoma tik turint dešimtis tūkstančių, kad tai procesas, nešantis didžiulį pelną, ir sudaro įspūdį, jog jis skirtas tik siauram ratui žmonių, turinčiam labai plačias pinigines. Tačiau, priklausomai nuo investicinių instrumentų, investuoti galima ir po keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį.

Pasirinkite aiškiausiai suprantamą instrumentą

Nors investavimo priemonių skaičius yra gana didelis, galima išskirti tris laiko patikrintų ir lengvai suprantamų priemonių tipus. Tai yra obligacijos, akcijos ir investiciniai fondai.

Obligacijos yra įmonių arba vyriausybės skolos vertybiniai popieriai. Pirkdami obligaciją paskolinate įmonei pinigų ir iš to gaunate dividendus. Nors obligacijų grąža paprastai yra mažesnė nei akcijų, jos taip pat yra mažiau rizikingos. Įmonei bankrutuojant, obligacijų savininkai likviduojami anksčiau nei akcininkai. Tačiau perkant obligacijas gali prireikti tūkstantosios dalies ir gebėjimo analizuoti pasirinktos įmonės veiklą, galimas perspektyvas, rizikas. Akcijos – tai įmonių vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę į nuosavybės dalį. Investavimui į akcijas gali pakakti ir triženklės sumos (tiesa, ji veikiausiai neužtikrins galimybės paskirstyti investicijas po skirtingas įmones taip padalijant riziką). Vis tik investicijos į akcijas gali užtikrinti didžiausią tikėtina grąžą tarp tradicinių investavimo priemonių. Tačiau tai reiškia ir didesnę riziką, ir būtinybę įdėti dar daugiau pastangų nuolat stebint rinkas, vertinant rizikas ir formuojant įgūdžius stengiantis suprasti, kokia jūsų investicijų perspektyvą brėžia vienas ar kitas pokytis rinkoje. Investiciniai fondai – galimybė investuoti į akcijas ir obligacijas ar kitus vertybinius popierius netiesiogiai, nes už jus tai padarys profesionalūs investicinių fondų valdytojai. Dabar jau šiek tiek žinote apie akcijų ir obligacijų riziką, tad pagal tai galėtumėte rinktis ir investicinį fondą, priklausomai nuo to, kas sudaro jo investicijų portfelį. Investuodami į investicinius fondus galite pradėti ir nuo kelių dešimčių eurų. Nors šiuo atveju už jus investuoja fondų valdytojai, patiems domėtis situacija rinkose taip pat patartina, svarbu įvertinti ir fondo praeities rezultatus, investavimo politiką.

Praktikuokite investavimą į akcijas

Nors investiciniai fondai greičiausiai yra natūralus pirmas žingsnis be patirties, jei planuojate tai padaryti, galite vienu metu investuoti į akcijas ir pasiruošti kitam investavimo etapui. Internete yra mokamų ir nemokamų investavimo simuliatorių, kurie gali padėti išmokti investuoti nerizikuojant tikrais pinigais. Be to, norint išmokti investuoti dar niekam nepamaišė perskaitytas investuotojo tinklaraštis, perskaityta knyga ar peržiūrėtas papildomas mokomasis vaizdo įrašas – nepamirškite nuolat ieškoti ir domėtis. Jūsų investavimo strategija (pasirinktas instrumentas, skiriama suma ir investavimo reguliarumas) labai priklausys nuo jūsų investavimo tikslų. Jei turite trumpalaikį tikslą, pavyzdžiui, per keletą metų sukaupti ir paauginti pinigų būsto pradiniam įnašui, patartina rinktis mažesnės rizikos investicijas. Jei tikslas ilgalaikis, galima rinktis rizikingesnes investicijas, kurių svyravimai per ilgą laiką amortizuotųsi, tuo pačiu generuodami didesnę grąžą.