Dviračiai Vilniuje pastaruoju metu tampa vis populiaresni. To priežastis yra populiarūs oranžiniai dviračiai, kuriuos Lietuvos sostinėje pavyko įdiegti buvusiam miesto merui Artūrui Zuokui per du bandymus.
Daug kas iš pažįstamų giria šią visame pasaulyje populiarią idėją dalintis dviračiais, todėl ją nusprendžiau išbandyti ir aš, o savo įspūdžius aprašyti.
Dviračiai Vilniuje turi šias ypatybes: 1) jie sukurti specialiai sostinei, 2) labai lengva reguliuoti sėdynės aukštį, 3) dviračiai turi tris pavaras, 4) taip pat yra galinio rato apsauga, kuri saugo drabužius. Man patiko, kad dviračiai Vilniuje yra labai saugūs. Juose automatiškai įsijungia žibintai priekyje ir gale, nepriklausomai nuo paros laiko, rato stebulėse įmontuoti priekiniai ir galiniai stabdžiai, geresnį stabilumą užtikrina plačios rankenos, o nuo vagysčių saugo įrenginys su vidiniu raktu.
Taigi, specifikacija iš tiesų daro įspūdį. O koks jausmas atsisėdus ant dviračio? Tikrai puikus. Važiuoji ir jautiesi patogiai ir saugiai. Man taip pat labai patiko, kad mieste yra net 37 paskirstymo punktai, kurie užtikrina, kad pasiimti ir grąžinti dviratį būtų lengva.
Dar vienas svarbus būdas – kad „Cyclocity Vilnius“ veikia ištisą parą visomis savaitės dienomis. Labai dažnai vėlai grįžtu iš darbo, todėl dviračių naudojimo laikas yra labai svarbus. Ankstesniais metais girdėjau, kad trūksta dviračių, tačiau pats su šia problema nesusidūriau. Dviračių yra užtektinai – apie 300 – tad laisvai galima keliauti tiek į darbą, tiek į namus, tiek į centrą. Tai irgi labai svarbu, nes paslauga orientuojasi ne tik į turistus, o ir į nuolatinius miesto gyventojus.
Taigi, po savaitės pažinties su „Cyclocity Vilnius“ likau patenkintas ir mano pažintis su šiuo Vilniaus projektu artimiausiu metu tikrai nesibaigs.
