Architektūrinio apšvietimo projektavimas yra dalis architektūros, interjero dizaino ir elektros inžinerijos. Visos šios sritys yra susijusios su apšvietimo sistemų projektavimu patenkinant žmogaus poreikius, įskaitant natūralią šviesą, elektros šviesą arba abi kartu.
Projektavimo procese privaloma atsižvelgti į:
- Žmogaus vykdomos veiklos rūšį, kuriai bus pritaikomas apšvietimas;
Reikalingą šviesos kiekį; - Šviesos spalvą, nes ji gali turėti įtakos konkrečių objektų ir visos aplinkos vaizdui;
- Šviesos paskirstymą erdvėje — erdvė turi būti gerai apšviesta ar tai būtų vidus ar išorė;
- Apšvietimo sistemos efektą, poveikį žmogui (patalpų ir apšvietimo naudotojui).
Sėkmingam apšvietimo sistemos suprojektavimui yra labai svarbu įvertinti tai, kad pagrindinis kriterijus yra žmogaus reakcija.
Apšvietimo dizaineriai paprastai yra specialistai, kurie išmano ar bent supranta:
- Šviesos gamybos fiziką ir paskirstymą;
- Žmogaus šviesos suvokimo fiziologiją ir psichologiją;
- Žmogaus akies anatomiją;
- Šviesos reakciją į strypus ir kūgius.
Šiek tiek istorijos
Ugnies atradimas yra pirmoji ir seniausia dirbtinės šviesos forma, kuri buvo panaudotą apšviečiant laužų ir fakelų sritį. Jau 400 000-aisiais metais prieš mūsų erą Peking Man urve buvo įžiebta ugnis. Priešistoriniai žmonės, norėdami apšviesti aplinką, naudojo primityvias lempas. Šios lempos buvo gaminamos iš natūraliai gamtoje randamų medžiagų: akmenų, uolienų, kriauklių, ragų ir kt. Šios medžiagos buvo pripildomos tepalu ir turėjo pluošto dagtį. Lempos paprastai vietoj kuro naudojo gyvūninius ir augalinius riebalus.
Priešistorės žmonės, paprasčiausiomis sąlygomis vykusiai mėginę susikurti sau aplinkos apšvietimą, gali būti vadinami pirmaisiais apšvietimo projektuotojais arba apšvietimo sistemų projektuotojų pirmtakais.
