Naudoti informacines technologijas duomenų perdavimo tinklo aplinkoje elektroniniam transportavimui, verslo operacijų vykdymui ir įmonės veiklos organizavimui tampa įprasta kiekvieną dieną. Elektroninė prekyba apima ne tik įprastas verslo operacijas, bet ir naujus verslo metodus, kurie įmanomi tik virtualioje aplinkoje. Labiausiai paplitusi elektroninės prekybos forma yra elektroninė prekyba, kuri apima ryšius su vartotojais, tiekėjais ir partneriais, įskaitant pardavimą, rinkodarą, užsakymų pateikimą, pristatymą, klientų aptarnavimą, žaliavų pirkimą, tiekimą, sąskaitų išrašymą ir kompensavimą virtualioje erdvėje.
Elektroninė prekyba ir jos suvokimas
Be to, elektroninei prekybai būdingi įvairūs verslo procesai – gamyba, atsargų valdymas, intelektinių produktų sukūrimas, rizikos valdymas, finansai, žinių valdymas, personalo atranka ir valdymas ir kt. Elektroninė prekyba yra nepakeičiama įmonių dalis, suteikianti naujų galimybių visiems dalyviams, nekeičiant pagrindinių tikslų. Elektroninio verslo plėtojimo sritys: prekyba įvairiomis prekėmis, nekilnojamasis turtas, pramonė, krovinių vežimas, aplinkosauga, sveikatos apsauga, žemės ūkis, nuotolinis mokymas (atvirasis ir nuotolinis mokymas), konsultacinės paslaugos (pvz., patarimai medicinos, juridiniais, vadybos, finansiniais klausimais), prekyba vertybiniais popieriais, bankininkystė (elektroninė bankininkystė), finansinės paslaugos, elektroninės vyriausybės paslaugos, menas (pvz., menininkai gali parodyti savo kūrinius visam pasauliui), turizmas (informacija apie keliones, viešbučių rezervavimas, bilietų pardavimas), elektroninė leidyba (elektroninės knygos, žurnalai), pramogos (pvz., žaidimai, muzika, sporto bei kino naujienos) ir kita.
Sėkmingai elektroninės prekybos plėtrai būtini tam tikri teisiniai ir standartizuoti santykiai bei procesai
Sėkmingai elektroninės prekybos plėtrai būtini tam tikri teisiniai ir standartizuoti santykiai bei procesai (pavyzdžiui, patikrinti elektroniniai dokumentai, elektroniniai parašai), visoje šalyje vienodai išvystyta informacinė infrastruktūra, bendra verslo aplinka, palanki e. kvalifikuotų specialistų, o nacionalinės Teikti pakankamai elektroninių paslaugų Kompetentingų teismų, įstatymų leidžiamosios, administracinės, savivaldybių ir kitų institucijų elektroninėse paslaugose visuomenė turi gauti pakankamai informacijos ir pasitikėti elektroninės erdvės veikla. Siekiant pagerinti pasaulinį e-komercijos konkurencingumą, toliau plėtėsi paslaugų mastas, toliau didėjo paslaugų kokybė ir kainos, lankstesnis reagavimas į rinkos pasiūlą ir paklausą, pagreitėjo interneto prieiga, internetas prieiga (nemokama arba už mažiausią kainą) kuriama. Pasaulinio visuomenės ir rinkos tyrimo bendrovių tinklo Taylor Nelson Sofres duomenimis, 2002 pasaulyje internetu naudojosi apie 34 % suaugusiųjų (2000 – 27 %, 2001 – 31 %), iš jų pirko internetu – 15 % (2001 – t. p. 15 %). Internetu apsiperka 25 % Vokietijos, 23 % Didžiosios Britanijos, 22 % Danijos, 20 % Olandijos, 19 % Airijos ir Prancūzijos, 14 % Suomijos, 10 % Belgijos ir Ispanijos, 7 % Italijos interneto vartotojų. Dažniausiai buvo perkama knygos (26 % visų pirkimų internetu), kompaktiniai diskai (17 %), drabužiai (13 %), elektronikos prekės ir turistinės kelionės. Sparčiausiai daugėjo elektroninių pirkimo sandorių elektros įrangos (2002 – 4 %, 2003 – apie 11% visų šios įrangos pirkimo sandorių), chemijos preparatų ir logistikos rinkose, įrenginių pramonėje, transporto priemonių gamyboje, energijos gamyboje.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2000 m., galiojęs 2001 m.) įtvirtino būtinas nuostatas elektroninei prekybai
Elektroninės prekybos koncepcija priimta 2001 m. (numatoma ilgalaikė elektroninės prekybos politika ir jos įgyvendinimo būdas). 2001 m. rugpjūčio 25 d. įsigaliojo Prekybos ir paslaugų teikimo taisyklės, kurios sudarė sutartis tik per ryšius (internetą ir kt.). 2001 m. internetu reguliariai naudojosi apie 3 % žmonių, o elektroninės valdžios paslaugomis naudojosi daugiau nei 50 % gyventojų, tai sudaro apie 5 % šalies gyventojų (26 % pasaulio gyventojų). Lietuvos statistikos ministerijos duomenimis, 2002 metais internetu prekes ir paslaugas pardavinėjo 7% Lietuvos įmonių (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – 25%), o įsigijo apie 10%. Elektroninės prekybos plėtrą stabdo nepakankamos komunikacijos galimybės, nesprendžiami vartotojų teisių apsaugos klausimai, elektroninių programų autentiškumas ir vientisumas, informacijos apsauga.
